Naujų monokloninių antikūnų prieš virusų antigenus kūrimas, charakterizavimas ir taikymas

Abstract

Disertacijoje aprašomi monokloniniai antikūnai, sukurti prieš rekombinantinius mielėse susintetintus antigenus: žmogaus paragripo trečiojo tipo viruso, Menangle viruso, hantavirusų bei pasiutligės viruso nukleokapsidės (N) baltymus. Sukurtieji antikūnai buvo visapusiškai charakterizuoti įvairiais imunocheminės analizės metodais, įvertintas jų specifiškumas, afiniškumas, sugebėjimas atpažinti natyvius virusus infekuotų lastelių kultūrose. Buvo nustatyta, kad antikūnai, sukurti prieš rekombinantinius mielėse susintetintus virusų baltymus, tinka virusų nustatymui infekuotose ląstelėse. Šie tyrimai patvirtino, kad rekombinantiniai mielėse susintetinti virusų N baltymai turi panašias antigenines savybes, kaip natyvūs virusų N baltymai, formuojantys nukleokapsides. Sukurtieji monokloniniai antikūnai taip pat buvo panaudoti išsamiems minėtų virusų N baltymų antigeninės struktūros tyrimams bei imunodominuojančių sekų nustatymui. Disertaciniame darbe gauti duomenys svarbūs, kuriant naujas imunodiagnostikos sistemas, skirtas virusų infekcijoms nustatyti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, naudotos literatūros sąrašas ir autorės publikacijų sąrašas. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, pristatomos paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose. Pirmasis disertacijos skyrius skirtas literatūros apžvalgai: jame apibūdinamos paragripo virusų, Menangle viruso, hantavirusų ir pasiutligės virusų šeimos ir gentys, jų genomu ypatybės, struktūriniai baltymai, patogenezė ir epidemiologija. Smulkiau aprašomi minėtų virusų N baltymai. Literatūros apžvalgoje taip pat aprašomi rekombinantinių virusinių baltymų sintezės mielėse privalumai, dažniausiai naudojami virusinių infekcijų diagnostikos metodai bei monokloninių antikūnų taikymas virusinių infekcijų diagnostikai. Antrajame skyriuje aprašomi disertaciniame darbe naudoti metodai: hibridomų technologija, imunofermentinė analizė, imunoblotingas, imunofluorescencinė mikroskopija, molekulinės biologijos metodai. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentiniai duomenys apie naujų monokloninių antikūnų kūrimą, jų specifiškumo tyrimus, sąveika su įvairių virusų N baltymais, infekuotų ląstelių ir audinių tyrimus, virusų N baltymu antigeninės struktūros tyrimus. Disertacijos tema paskelbti 4 straipsniai: visi straipsniai įtraukti į ISI Web of Science sąrašą. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai paskelbti 6 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.