Kompleksinis aukštybinių pastatų projektinių sprendinių vertinimas

Abstract

Disertacijoje nagrinėjamas daugiatikslių vertinimo metodų taikymas teritorijų planavimo ir pastato projektavimo procese. Aukštybinių pastatų projektinių sprendinių parinkimas turi būti atliekamas, įvertinant mikro-, mezo- ir makroaplinkos veiksnius bei skirtingų suinteresuotų grupių poreikius. Priimti sprendimai pastato projektavimo etape turi įtaką pastato statybos ir viso pastato gyvavimo laikotarpiui. Iki šiol aukštybinio pastato projektiniai sprendiniai nebuvo kompleksiškai vertinami.

Pirmajame skyriuje apibrėžiamas tyrimo objektas – aukštybinis pastatas. Pastato gyvavimo ciklo procesas yra neatsiejamas nuo teritorijų planavimo etape priimtų sprendinių. Literatūros apžvalgoje pateikti makro-, mezo-, mikrolygmens veiksniai, suinteresuotų grupių ryšių schemos, vykdant projektavimo darbus.

Antrajame disertacijos skyriuje pateiktas naujas kompleksinio vertinimo modelis, grindžiamas įvairiais vertinimo metodais. Daugiapakopis kompleksinis vertinimo modelis pritaikytas pastatų konstrukciniams sprendiniams vertinti pirminiame projektavimo etape. Skyriuje nustatomi pagrindiniai vertinimo rodikliai ir jų reikšmingumai, nustatomos galimos kokybinių bei kiekybinių rodiklių vertinimo reikšmės.

Trečiajame skyriuje pateiktas praktinis kompleksinio vertinimo modelio taikymas, siekiant racionalesnių ekonominių, techninių, socialinių, kokybinių projektuojamo pastato charakteristikų. Pirmajame aukštybinių pastatų išdėstymas mieste uždavinyje, kuris paprastai sprendžiamas specialiojo plano apimtyje, išlieka vienu reikšmingiausių etapų, turinčių įtakos pastato gyvavimo procesui. Pateiktas aukštybinių pastatų vietos parinkimas Vilniaus mieste, atsižvelgiant į išnagrinėtas Europos miestų aukštybinių pastatų išdėstymo strategijas. Vertinimui taikyti SSGG, ekspertinio vertinimo, SAW, lošimų teorijos metodai, MOORA ir MULTIMOORA. Taip pat gali būti vertinami pastato projektavimo sprendiniai, kuriems nustatyti vertinimo rodikliai gali būti aprašomi remiantis kiekybine ir kokybine informacija. Antrajame uždavinyje parenkama racionali konstrukcinė sistema iš penkių galimų alternatyvų. Siekiant taupyti lėšas ir projektavimo laiką, sprendinių priėmimo algoritmas gali būti taikomas pirmajame konstrukcijos projektavimo etape, kai nėra žinomi tikslūs konstrukcinės sistemos parametrai ir pradiniai duomenys, pateikti intervalu. Šiam uždaviniui spręsti taikomas daugiapakopis kompleksinio vertinimo modelis, sudarytas iš ekspertinio vertinimo, COPRAS-G, „TOPSIS grey“ ir SAW-G metodų. Pateiktas kompleksinio vertinimo modelis taip pat gali būti taikomas priimtų sprendimų stebėsenai bei monitoringui.