VGTU talpykla > Fundamentinių mokslų fakultetas / Faculty of Fundamental Sciences > Moksliniai straipsniai / Research articles >

Lietuvių   English
Please use this identifier to cite or link to this item: http://dspace.vgtu.lt/handle/1/242

Title: Lithuanian eGovernment interoperability model
Other Titles: Lietuvos e. valdžios suderinamumo strateginis modelis
Authors: Gatautis, Rimantas
Vitkauskaitė, Elena
Kulvietis, Genadijus
Keywords: Ekonomika
Masės ir energijos tvermė
Entropija
Eksergija
Termodinamikos dėsniai
Darnumas
Neoklasikinė ekonomikos teorija
Ekologinė ekonomikos teorija
Construction
Optimization
Multi-criteria
Game theory
Two-sided problem
Normalization
Logarithmic
Software
Issue Date: 2009
Publisher: Kauno technologinis universitetas
Citation: Gatautis, R.; Vilkauskaitė, E.; Kulvietis, G. 2009. Lithuanian eGovernment interoperability model, Inžinerinė ekonomika 2(62): 38-48.
Abstract: Interoperability issues are widely discussed not only within business community, but more constantly between public administration representatives. An eGovernment Interoperability Framework (eGIF) is one way to achieve eGovernment interoperability. An eGIF is a set of standards and guidelines that a government uses to specify the preferred way that its agencies, citizens and partners interact with each other. eGIF includes: "... the basic technical specifications that all agencies relevant to the eGovernment strategy implementation should adopt". eGovernment Interoperability Frameworks appear as the governmental policy cornerstones for deploying joined-up information systems and providing one-stop services to citizens and businesses. Lack of interoperability is due to a number of factors. It may be due to policy reasons. Privacy, particularly as it relates to personal health information and national security, are good examples. Lack of interoperability also has to do with the heterogeneous nature of government information systems the result of past decisions regarding hardware, software, and legacy systems. There is also the "turf" issue various agencies want their own systems and are worried about sharing data and/or common services. Lastly, the network effect of some companies that use proprietary standards have helped create some of the current problems. Many governments did not know they had a choice, nor were they aware of the long-term effects of their procurements. Thus, to achieve interoperability, there needs to be a desire for transformation and the cooperation of the various agencies of government. Unless commitment to achieving interoperability is demonstrated at the highest levels, a plethora of policies, as well as bureaucratic and narrowly construed corporate interests can always be used to challenge efforts to make interoperability happen. In order to come up to the expectations of their stakeholders and to achieve real resolution of the evolving interoperability problems, the scope of the eGIFs needs to be extended, including service composition and discovery, development and management of semantic schemas for governmental documents, certification mechanisms and authentication standards. Moreover, a shift from a paper-based specification towards a repository of services, data schemas and process models is needed, in order to serve the ever-changing nature of governments under transformation. Upon conducting a state of the art analysis of relevant frameworks at a pan-European and national level, lessons learnt from the pioneers UK eGIF, German SAGA and Greek eGIF are presented. The proposed Lithuanian eGIF model describes new approach outlines the technical, semantic and organization dimensions and stresses the importance of political interoperability. It also provides three layers model moving from only standards and specifications based approach to systems and coordination support elements. Finally the paper tackles the issues that rose within stakeholders’ community in the eGovernment interoperability context.
Description: Lietuviška santrauka. Pastaraisiais metais buvo labai daug diskutuojama apie žinių ekonomiką ir informacinę visuomenę. Šiuo metu jau konkrečiai kalbama apie elektroninę vyriausybę, elektroninį verslą ir elektronines paslaugas. Europos Taryba patvirtino veiksmų planą, kuriuo numatė, kad Europos Sąjungos valstybėse bus išplėtotos modernios elektroninės paslaugos: elektroninė vyriausybė, nuotolinis mokymas, sveikatos apsaugos ir priežiūros paslaugos, bus sudarytos sąlygos ir aplinka elektroniniam verslui. Pagrindinis viešųjų elektroninių paslaugų teikimo tikslas – siekti pagerinti trijų pagrindinių šalių (gyventojų, verslo įmonių, viešojo administravimo institucijų) poreikių tenkinimą bei supaprastinti jų tarpusavio bendravimą ir komunikaciją. Tačiau elektroninių paslaugų plėtra atsiremia į institucijų sąveikumą (angl. interoperability). Sąveikumas šiuo atveju – tai organizacijų veiklos ir sistemų derinimas, siekiant suformuoti efektyvesnį informacijos perdavimą tarp atskirų valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus. Nesuformavus realios galimybės dalytis informacija elektroninė valdžia (toliau – e. valdžia) praranda svarbią dalį savo funkcijų ir nebegali užtikrinti informacijos objektyvumo ir patogaus prieinamumo. Daugelyje Europos Sąjungos šalių sprendžiant šią problemą yra kuriamos e. valdžios sąveikumo gairės (angl. e-Government Interoperability Framework; toliau – eGIF). eGIF sukuria prielaidas plėtoti glaudesnius ryšius tarp institucijų, vyriausybės ir piliečių, vyriausybės ir verslo sektoriaus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas objektas yra elektroninės valdžios sąveikumas. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti sąveikumo koncepcijas ir galimus sąveikumo strateginių gairių įgyvendinimo barjerus, palyginti Europos Sąjungos ir jos šalių narių gerosios patirties pavyzdžius įgyvendinant elektroninės valdžios suderinamumo strategines gaires bei pateikti Lietuvos elektroninės valdžios strateginių gairių modelį. Tyrime taikyti sisteminės, loginės ir palyginamosios analizės metodai. Svarbiausi rezultatai. Sąveikumas gali būti apibrėžiamas siaurai ir plačiai. Remiantis siauruoju apibrėžimu, suderinamumas yra informacinių ryšių technologijų sistemų gebėjimas bendrauti tarpusavyje, išnaudojant viena kitos galimybes, arba suteikti sudėtines galimybes jų vartotojams žmonėms. Svarbu pažymėti, jog netgi siaurajame apibrėžime pabrėžiamas suderinamumas skirtinguose lygmenyse, nuo žemiausio (tinklo komunikacijų protokolų) iki aukščiausio (semantinės kiekvienos sistemos terminologijos, skaičiavimų ir rezultatų interpretacijos). Apibendrinant ES patirtį, galima išskirti šiuos pasiūlymus kuriant Lietuvos e. valdžios sąveikumo gaires: • Gairėse turi būti apimamos organizacinio, semantinio ir techninio sąveikumo dimensijos, kurioms suteikiama vienoda svarba; • Gairėse turi būti pateikiami sistemų, naudojamų teikiant viešąsias e. paslaugas, aukšto lygio standartai (duomenų, techniniai, atpažinimo, tinklalapių ir daugiakanalės prieigos); Platusis sąveikumo apibrėžimas apima ne tik informacinių ryšio technologijų (toliau – IRT) sistemas. Remiantis šiuo požiūriu, sąveikumas tarp IRT sistemų yra priemonė siekiant tikslo: suteikiant įstaigoms, organizacijoms, vartotojų (piliečių ar verslo) grupėms, savivaldybėms, regionams ar netgi tautinėms valstybėms galimybes sąveikauti tarpusavyje efektyviau ir veiksmingiau. Bendras sąveikumo tikslas yra pagerinti šiuos organizacinius ir visuomeninius ryšius. • Gairės turi būti taikomos nacionalinio lygio valdžios institucijoms, o tolesnė e. valdžios sąveikumo gairių plėtra turėtų atsižvelgti ir į regiono, ir į vietinės valdžios institucijas; • Valdžios institucijų atstovai bus pagrindinė interesų grupė įgyvendinant e. valdžios sąveikumo gaires. Plačiajame apibrėžime skirtingos šalys arba Europos Sąjunga (toliau – ES) konkrečius sąveikumo tikslus ir strategijas apibrėžia skirtingai. Pavyzdžiui, jos gali akcentuoti valdžios paslaugų teikimo sąnaudų sumažinimą, tokių paslaugų išplėtimą ir integravimą, komercijos palengvinimą, rutininių ryšių tarp piliečių ir valdžios supaprastinimą, valdžios informacijos piliečiams prieinamumo palengvinimą, valdžios skaidrumo padidinimą, nacionalinių paslaugų susiejimą su susijusiomis paslaugomis ES šalyse narėse ir t. t. Tokie aiškūs tikslai ir strategijos turėtų sukurti sąveikumo gaires – aukšto lygio strategijų, principų ir techninių rekomendacijų rinkinį. Pasiūlytą preliminarų Lietuvos e. valdžios sąveikumo gairių architektūros modelį sudaro trys lygiai: • „Sistemų“ lygmuo, susidedantis iš priemonių, užtikrinančių organizacinį, semantinį ir techninį sąveikumą; • „Standartų ir specifikacijų“ lygmuo, kuriame formuluojamos specifikacijos, skirtos spręsti organizacinio, semantinio ir techninio sąveikumo klausimus. Jame taip pat nustatomi duomenų, atpažinimo, tinklalapių ir daugiakanalės prieigos standartai; • „Koordinavimo“ lygmuo, kuriame numatomos sertifikavimo gairės, skirtos vertinti atitikimą gairėms, bei koordinavimas ir kontrolė, skirti apibrėžti, kokios institucijos ir kokiais būdais turėtų užtikrinti sėkmingą Lietuvos e. valdžios gairių įgyvendinimą šalyje. [...]
URI: http://dspace1.vgtu.lt/handle/1/242
ISSN: 1392-2785
Appears in Collections:Moksliniai straipsniai / Research articles

Files in This Item:

File Description SizeFormat
38-48_Gatautis_Inzinerine_ekonomika.pdf238.68 kBAdobe PDFView/Open

Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.

 

Valid XHTML 1.0! DSpace Software Copyright © 2002-2010  Duraspace - Feedback