Armatūros ir betono sankibos mechaninės elgsenos tempiant modeliavimas

Abstract

Disertaciniame darbe aprašytas autoriaus sukurtas analizinis metodas, skirtas nagrinėti armatūros su betonu sankibos mechaninę elgseną tempiant makrolygmenyje bei atliktas šio metodo tinkamumo įvertinimas. Sukurtas originalus dviejų sferinių dalelių sąveikos modelis, įvertinantis tarpinį jungiamąjį sluoksnį, skirtas nevienalytės struktūros diskretizavimui. Taip pat sukurta specializuota diskrečiųjų elementų metodo programa skirta nagrinėti strypu armuotos nevienalytės struktūros sankibos mechaninę elgseną tempiant mikrolygmenyje bei taikant šią programą paaiškintas mikropleišėjimo modelio susidarymo mechanizmas makrolygmenyje. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas ir metodai, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis naujumas bei aktualumas, rezultatų praktinė reikšmė. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, paaiškinta disertacijos sandara. Pirmasis skyrius skirtas tyrimų tematikos literatūrai apžvelgti. Pateikti atskiri medžiagų modeliai, jų elgsena, kontinuumo bei sąveikos tarp armatūros ir betono modeliavimo metodai. Skyriaus pabaigoje suformuluotos išvados, leidžiančios formuluoti disertacijos uždavinius. Antrajame skyriuje formuluojamas uždavinys bei atlikta tempiamo gelžbetoninio elemento makroanalizė, taikant sukurtą analizinį metodą, kurio tinkamumas įvertintas taikant skaitinį baigtinių elementų metodą. Trečiajame skyriuje aprašomas sukurtas originalus dviejų sferinių dalelių sąveikos modelis, pateikiamas mikromechaninio modelio sudarymas, taikant sukurtą diskretųjį modelį, trumpai aptariamos sukurtos specializuotos programos galimybės bei, atlikus strypu armuotos nevienalytės struktūros sankibos mechaninės elgsenos skaitinius mikrotyrimus, pateikiami gauti rezultatai, kurie lyginami su kitų autorių eksperimentinių tyrimų rezultatais. Disertacijos tema paskelbti 3 straipsniai: 2 – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Thomson ISI sąrašą ir 1 – konferencijų medžiagoje, referuotoje Thomson ISI duomenų bazėje, dar vienas priimtas spausdinti. Disertacijos tema perskaityta 10 pranešimų Lietuvos ir kitų šalių konferencijose.