Inovatyvūs regeneravimo metodai ir jų modeliavimas: Panemunės pilis

Abstract

Monografijoje pateikiami grupės VGTU mokslininkų 2012–2014 m. vykdyto Lietuvos mokslo tarybos remto projekto „Inovatyvūs architektūros paveldo regeneravimo metodai: Panemunės pilys“ tyrimai ir rezultatai, metodikos siūlymai, padėsiantys atskleisti mūro architektūros kultūros paveldo objektų tvarkybos bei pritaikymo problemas ir pasiūlyti veiksmingus šiuolaikinius jų sprendimo būdus. Nagrinėdami Panemunės (vad. Vytėnų, Gelgaudų), Raudonės ir Raudondvario pilis, autoriai parengė atskirų tyrimo sričių metodikos gaires, kurios gali būti naudojamos ieškant būdų, kaip tiksliai įvertinti ir racionaliai regeneruoti kitus mūro architektūros paveldo objektus. Tarpdalykinė atlikto tyrimo metodika yra įsitvirtinusi kaip veiksminga vertinant sudėtingus architektūros paveldo objektus, statinių kompleksus ir vietoves, ieškant geriausių jų pertvarkos optimizavimo sprendinių. Leidinyje pateikiamas tyrimas praplečia ir konkretina 2014 m. išleistoje mokslo studijoje pristatytą Panemunės arealo (Nemuno slėnio dešiniojo kranto tarp Raudondvario ir Jurbarko) mūro pilių regeneravimo problemas lemiančių veiksnių analizę. Šioje monografijoje daugiausia dėmesio skirta Panemunės piliai – ji ryškiausiai reprezentuoja ilgalaikę raidą patyrusio architektūros paveldo objekto, daugiasluoksnio savo kultūrinės vertės aspektais, regeneravimo problemas. Regeneravimo problemų požiūriu pasirinktas reprezentatyvus pastatas, kurio vertinimais remiantis modeliuoti pastato vaidmens kraštovaizdyje, jo kultūrinės vertės išsaugojimo, paskirties ir šildymo sistemos parinkimo bei išorės atitvarinių konstrukcijų apšiltinimo būdai. Pritaikius ekspertinį metodą pasirinktas Panemunės pilies pietinis korpusas, kuris šiuo metu tik iš dalies atstatytas ir šildymo sistema galutinai nėra parinkta, o atnaujinamas jis bus antrajame rekonstrukcijos etape 2014–2020 m. Autorių tikslas nebuvo parengti konkrečius siūlymus, kaip turėtų būti tvarkomi, naudojami ir prižiūrimi analizuoti pilių kompleksai. Atstovaudami menotyros, socialiniams ir technologijų mokslams autoriai aktualias problemas nagrinėjo skirtingais, tačiau tarpusavyje susietais ir bendro tikslo kryptimi vedančiais aspektais: kultūrinio kraštovaizdžio, susisiekimo infrastruktūros, pastatų architektūros, inžinerinių sistemų ir išorinių atitvarinių konstrukcijų regeneravimo sprendinių.