Lietuvos miestų išorinės plėtros po 1990 metų ypatumai

Abstract

Miestai, ypač didieji, yra svarbūs šalies apgyvendinimo sistemos elementai, pagrindiniai socialinės, kultūrinės ir ekonominės raidos centrai, todėl jų struktūrinės transformacijos atspindi esmines urbanistinės raidos problemas ir ateities iššūkius. Disertacijoje nagrinėjami Baltijos šalių miestų urbanistinės struktūros kaitos erdviniai dėsningumai. Disertacijos tikslas – atskleisti Lietuvos miestų urbanistinės struktūros kaitos po 1990 m. dėsningumus ir įvertinti jų poveikio tolesnei miestų raidai mastą. Disertacijoje pristatomame tyrime nagrinėjamas dešimties Lietuvos regionų (apskričių) centrų ir jų apylinkių šiandieninės teritorinės raidos kompleksiškumas, jį sąlygojantys veiksniai, procesai ir jų padariniai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai, santrauka anglų kalba bei penki priedai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomi tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, pristatoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas ir rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Pirmasis disertacijos skyrius skirtas tyrimo problemą nagrinėjančių šaltinių apžvalgai. Jame aptariami šiuolaikinių miestų urbanistinės struktūros ir jos formavimosi teoriniai aspektai. Skyriuje analizuojama šiuolaikinių miestų teritorinės raidos problematika, urbanistinės struktūros charakteristikos ir jos kaitos dėsningumai. Skyriaus pabaigoje pateikiamos išvados, formuluojami darbo uždaviniai. Antrajame skyriuje aptariamos urbanistinės struktūros kaitos tyrimų kryptys. Skyriuje pristatomos urbanistinės formos kompleksinio tyrimo gairės, pagal kurias formuluojama Lietuvos miestų struktūrinės kaitos tyrimo metodika. Antrojo skyriaus pabaigoje pateikiamos išvados. Trečiajame skyriuje pristatomas dešimties Lietuvos miestų išorinės plėtros po 1990 m. tyrimas. Skyriuje aprašomi pagrindiniai nagrinėtų Lietuvos miestų urbanistinės struktūros erdvinės kaitos veiksniai ir procesai. Tyrimo rezultatų pagrindu aptariamos urbanizuotų regionų koordinuotos plėtros galimybės ir formuluojami scenarijai. Trečiojo skyriaus pabaigoje pateikiamos išvados. Disertacijos tema paskelbtos 6 mokslinės publikacijos. Iš jų 4 straipsniai publikuoti recenzuotuose Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, po vieną straipsnį – recenzuotame konferencijos pranešimų straipsnių rinkinyje bei nerecenzuotame tarptautinės konferencijos pranešimų straipsnių rinkinyje. Disertacijos tema perskaityti 6 pranešimai mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.