Elektromobilių pakrovimo tinklo infrastruktūros plėtros perspektyvos Lietuvoje

Abstract

Lietuvai labai svarbu užtikrinti ES direktyvų vykdymą, nes Europos Sąjunga siekia sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai. Straipsnyje nagrinėjama elektros transporto priemonių apmokestinimo tinklų esamos infrastruktūros plėtros padėtis ir perspektyvos Lietuvoje. Elektrinių automobilių naudojimas sukuria ne tik ekonominę, ekologinę, bet ir energijos valdymo naudą valstybei. Europoje yra keturi infrastruktūros valdymo modeliai elektrinių transporto priemonių įkrovimui. ES direktyvose nustatomi minimalūs alternatyvaus kuro infrastruktūros kūrimo reikalavimai, įskaitant elektros mokesčio prieigos taškų kūrimą, kuris turi būti įgyvendinamas taikant valstybių narių nacionalinę politiką, taip pat bendrieji techniniai šių apmokestinimo punktų ir papildymo punktų techniniai reikalavimai ir reikalavimai informacija vartotojams. Lietuva, vadovaudamasi direktyvomis, nustato, kad iki 2025 m. Elektriniai automobiliai turėtų sudaryti 10% visų parduotų naujų automobilių per metus. Lietuva naudoja mišrų infrastruktūros valdymo modelį. Valstybiniu lygmeniu Lietuva turi tinkamą elektromobilių įkrovimo stočių aprėptį, tačiau didžioji dalis prieigos yra šalies savivaldybėse, todė l Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nusprendė išplėsti tinklą nacionalinė s svarbos keliuose. Valstybinės savivaldybės, kurios dar neturi elektrinių transporto priemonių įkrovimo stočių, iki 2020 m. Jas montuoja. Taip pat yra ir privataus sektoriaus, kuris dalyvauja kuriant tinklą.