Elitinė ir masinė kultūra medijų sąlygomis

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas elitinės ir masinės kultūros santykis. Plėtojamos šios tezės: 1. Elitinė ir masinė kultūra maitina viena kitą; jeigu nebūtų elitinės kultūros, negalėtume šnekėti ir apie jos antipodą – masinę kultūrą. 2. Nors vartojimo masiškumas – vienas iš masinės kultūros požymių, tai nieko nepasako apie jos skirtį nuo elitinės kultūros. 3. Meno kūrinio paklausumas – reliatyvus, jis priklauso tiek nuo menininko pastangų, tiek nuo estetinės aplinkos, kurioje skleidžiasi ir (ne)pripažįstamas tas menininkas. 4. Masiškumas ir elitiškumas gali keistis vaidmenimis, be to, jie – vienas kito kriterijai; elitinės ir masinės kultūros vaidmenų kaita – būtinas kultūros dinamikos aspektas. 5. Elitinė kultūra visų pirma rodo kelią, tendencijas menui ar kultūrai apskritai. 6. Masinė kultūra yra naujųjų medijų, tiražuojančių produktus, fenomenas. 7. Elitinė kultūra suvaroma į getus, iš kur ji pasklinda ribotomis porcijomis – tik tiek, kiek leidžia nusistovėjusios pažiūros. 8. Nusistovėjusių medijų kanalų griovimas ir naujų paieška sietini su elitine, iškilia veikla.