Postmodernizmo idėjų raiška xx a. pab. – xxi a. pr. Lietuvos architektūroje

Abstract

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos postmodernizmo architektūra. Tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip šis reiškinys, XX a. pab. jį perkėlus į sovietinį kontekstą, buvo lokaliai suvokiamas ir vertinamas; kaip ir kokiais būdais šio laikotarpio objektai Lietuvoje atliepia esmines postmodernizmo idėjas, kiek šios idėjos yra ypatingos ir specifinės; kokios buvo jų raiškos ypatybės; kaip jos nulėmė architektūros objektų koncepcijas, formas, estetinę raišką. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: apžvelgiant postmodernizmo sampratą Vakarų filosofijoje bei kultūros teorijoje, atskleisti jos perkėlimo į architektūrą ypatybes; išnagrinėti, kaip postmodernizmas Lietuvoje buvo suvokiamas kultūros lauke, kaip jis buvo vertinamas architektų, architektūros kritikų ir visuomenės; nustatyti postmodernizmo architektūros diskurso Lietuvos architektūroje formavimosi aplinkybes, santykį su XX a. pabaigos sociokultūriniais procesais, jo dėsningumus ir ypatybes; įvardinti reikšmingiausius postmodernizmo architektūros objektus Lietuvoje, ištirti svarbiausius jų raiškos bruožus; atskleisti, kaip postmodernizmo idėjos įtakojo Lietuvos architektūros raidą, kokie postmodernizmo bruožai integravosi į architektų kūrybą, išnagrinėti jų vertę vadovaujantis chronologiniais, estetiniais, sociokultūriniais kriterijais. Mokslinio darbo naujumas – kompleksiškai ištirta postmodernizmo architektūros Lietuvoje raiška, nustatyti jos raidos pokyčiai, įvertintos meninės raiškos savybės. Kitas naujumo aspektas yra ne tik estetinė, bet ir socialinė šio reiškinio analizė, gilinantis į tai, kokiomis visuomenės gyvenimo aplinkybėmis buvo aktuali postmodernizmo architektūra. Nagrinėjamo laikotarpio pastatų bruožų ir savybių analizė naudinga XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvos architektūros menotyrinio ištirtumo plėtrai ir turi edukacinę reikšmę. Ištirti postmodernizmo architektūros pavyzdžiai ir jų vertingųjų savybių nustatymas padeda šio laikotarpio architektūros dokumentavimo, saugojimo ir vertinimo procesams, tyrimo metu gauti rezultatai gali būti pritaikyti naujausiojo paveldo vertingųjų savybių metodikai pagerinti.