Stiprių magnetinių laukų sistemoms taikomų mikrokompozitinių vario ir niobio laidininkų suvirinamumo ir suvirintųjų jungčių tyrimai

Abstract

Disertacijoje nagrinėjami stiprių magnetinių laukų sistemų konstrukcijos, šiuolaikinių Cu-Nb laidininkų struktūros ypatumai ir savybės, mikrokompozitinių laidininkų gamybos specifika ir taikymo sritys, jų sujungimo problemos bei taikytinos sujungimo technologijos, analizuojama suvirintų keturiais specialiais metodais Cu-Nb mikrokompozitinio laidininko virintinių jungčių struktūra, stipruminės ir elektrinės savybės. Disertacijos tikslas – nustatyti Cu-Nb laidininkų suvirinimo būdų ir jų parametrų poveikį gaunamų virintinių jungčių mikrostruktūrai, mechaninėms ir elektrinėms savybėms. Tyrimais siekiama išspręsti vieną svarbiausių problemų stiprių magnetinių laukų sistemose parengiant laidininkų sujungimo technologiją ir sukuriant elektrokontaktinių jungčių reikalavimus atitinkančias mikrokompozitinių laidininkų neardomąsias elektrokontaktines jungtis. Siūlomi sprendimai padės spręsti egzistuojančių ir kuriamų impulsinių magnetinių sistemų, pramoninių indukcinių sistemų, naujos kartos levitacinio transporto ir aukštos įtampos elektros linijų šiuolaikinių Cu-Nb laidininkų elektrokontaktinių jungčių gamybos ir jų patikimumo problemas, leis taupyti gamybos laiką ir ekonominius išteklius dėl sumažėjusio technologinių ir techninės priežiūros operacijų kiekio, lyginant su tradiciniais ardomų elektrokontaktinių jungčių gamybos metodais. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje apžvelgiami impulsinių magnetų ir jų sudedamųjų egzistuojančios konstrukcijos, nagrinėjami Cu-Nb mikrokompozitinių laidininkų gamybos būdai, šių laidininkų struktūra ir savybės, jų suvirinimo techninės galimybės, analizuojama suvirinimo procesų specifika. Skyriaus pabaigoje formuluojamos literatūros apžvalgos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje aprašomos darbe naudotos medžiagos ir technologiniai ir tyrimo įrenginiai, darbe taikomi struktūros ir savybių tyrimo metodai, eksperimentų metodika, suvirinimo technologija ir medžiagų parinkimo metodika, pagrindinių parametrų skaičiavimo metodika. Trečiajame skyriuje pateikiami virintinių jungčių mikrostruktūros, fazinės sudėties tyrimų, mechaninių savybių, elektrinių savybių tyrimų ir suvirinimo parametrų skaičiavimo ir šių duomenų analizės rezultatai. Disertacijos tema paskelbti 7 straipsniai, tyrimų rezultatai pristatyti 10 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.