Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis

Abstract

Gausėjančių ekologinių, socialinių ir ekonominių sukrėtimų akivaizdoje šalims ir regionams tampa itin aktualu stiprinti gebėjimą efektyviai prisitaikyti prie įvykių, sukeliančių socioekonominę žalą. Mokslinė užduotis, kurią siekiama spręsti disertacijoje, – kaip užtikrinti atsparumą sukrėtimams vietos lygmeniu, efektyviai paskirstant ribotus išteklius. Šiuo tikslu moksliniame darbe yra pristatomas teoriškai pagrįstas ir empiriškai patikrintas originalus bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis, pritaikytas ekonomikos srities uždaviniams – ribotiems ištekliams paskirstyti, recesijos prevencijai, socioekonominei regionų plėtrai – spręsti. Moksliniame darbe išplėtojama ir papildoma Norris et al. (2008) pasiūlyta bendruomenių atsparumo (ang. community resilience) koncepcija, suformuojama orginali socioekonominio atsparumo vertinimo duomenų matrica, sujungianti statines dedamąsias (sistemas) su dinaminiais požymiais (gebėjimais). Sukurtas socioekonominis bendruomenių atsparumo sukrėtimams modelis, patikrintas pasitelkiant kiekybinius ir kokybinius empirinius tyrimus. Remiantis BRIC (angl. Baseline Resilience Indicators for Communities) metodu (Cutter et al., 2010), apskaičiuotas Lietuvos savivaldybių socioekonominio atsparumo sukrėtimams indeksas. Pritaikius daugiakriterį analitinės hierarchijos proceso (AHP) metodą, išbandyta sprendimo priėmimo priemonė, leidžianti susieti kiekybinių rodiklių pagrindu formuojamą atsparumo indeksą su savivaldybių plėtros poreikiu ir pasirinkti geriausias atsparumo stiprinimo alternatyvas.