Biodujomis veikiančio kibirkštinio uždegimo variklio ekologinių ir energinių rodiklių gerinimas

Abstract

Biodujos yra potenciali iškastinės kilmės degalų ir aplinkos taršos mažinimo priemonė, apimanti atliekų tvarkymą, alternatyvių degalų gamybą ir naudojimą, trąšų ir elektros gamybą. Biodujos gali pakeisti dalį iškastinės kilmės degalų, naudojamų transporto bei energijos šakose, ir sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Siekiama įvertinti biodujų potencialą ir pritai-kymą vidaus degimo varikliuose, suplanuoti ir atlikti kibirkštinio uždegimo variklio, veikiančio biodujomis ir biodujų bei vandenilio mišiniais, eksperimentiniai bandymai. Bandymų metu biodujos tirtos trijuose skirtinguose varikliuose, keičiant reguliavimo ir apkrovos charakteristikų parametrus. Skaitinio modeliavimo metu įvertinti degimo proceso parametrai, eksperimentinių bandymų duomenys praplėsti modeliavimo rezultatais. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė ir ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas mokslinės literatūros apžvalgai. Jame pateikta mokslinių straipsnių apžvalga, apimanti biodujų sudėtį, savybės ir priedus, pagerinančius biodujų degimo procesą bei energinių ir ekologinių parametrų pokyčio vertinimą. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje aprašyta bandymams naudota įranga ir bandymų planas. Pateikta bandymų ir pagrindinių ekologinių, energinių ir degalų mišinių parametrų skaičiavimo metodika. Trečiajame skyriuje pateikti variklių eksperimentinių bandymų rezultatai ir jų analizė esant skirtingiems variklio reguliavimo ir apkrovos charakteristikų parametrams ir veikiant skirtingais degalų mišiniais. Ketvirtajame skyriuje pateikiami degimo proceso analizės ir skaitinio modeliavimo rezultatai, eksperimentinių bandymų duomenys papildomi ir palyginami su variklio parametrų modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: trys – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu, vienas – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės „Conference Proceedings“ leidiniuose, du – kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose, trys – kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Disertacijos tema perskaityti du pranešimai Lietuvoje ir Slovakijoje.